KAIP BŪTI GERA PAMOTE AR PATĖVIU? 5 ŽINGSNIAI IKI SĖKMĖS


Na ir kas per klausimas?, – ne vienas pagalvos. Kas per nesąmonė? Pasakose visada jos blogos, nes jei pamotė būtų gera pasakoje, ji pasibaigtų dar neprasidėjusi. O gyvenime toms, kurioms tenka būti pamotėmis, ar tiems, kurie yra patėviai, tokiais savęs nelaiko. Turbūt vaikai vadina vardais ar tėčiu / mama ir visai nelaiko blogais. Dažniausiai.
Vis tik, nutikus gyvenime taip, kad moteriai ar vyrui ateinant į šeimą, kurioje yra vaikų ir tampant “pa-” natūraliai iškyla klausimai ir nuogąstavimai: “ar priims vaikas?”, “kaip jis į mane žiūrės?”, “kad tik nekiltų kokių su vaiku ar dėl vaiko susijusių problemų man atsiradus jo gyvenime”. Bandyti patarti gali daug kas: tėvai, draugai, giminės, kaimynai. Deja, gali nutikti, kad kuo daugiau patarėjų, tuo ir nuomonės skirtingesnės. Tampa nebeaišku, kurio klausyti, nebežinia, kaip elgtis būtų tinkamiausia. Tuomet visai praverstų specialisto nuomonė. Sutikit, ne visada išdrįstat kreiptis į psichologą. Jeigu jau turėjote geros patirties su tokiu specialistu, gali būti, kad ryšitės. Tačiau turbūt didžioji dalis potencialių patėvių ar pamočių bandys įveikti šį iššūkį savo jėgomis. Dvejodami, kupini nerimo ir patirdami daug streso.
Pabandysiu aptarti pagrindinius klausimus, kurie gali neraminti pamotes ar patėvius ir rekomenduoti galimus reagavimo būdus. Remsiuosi praktine patirtimi konsultuojant pamotes ir patėvius, apibendrinsiu, kas dažniausiai visiems yra būdinga.
1. Ką daryti, jei vaikas manęs nepriima? Jis nenori, kad užimčiau jo tikrosios mamos / tėčio vietą?
Labai svarbu įvardinti, pasakyti vaikui, kad jūs nebandysite užimti tikrosios mamos / tėčio vietos. Itin svarbu vaikui saugioje aplinkoje (pavyzdžiui, jo kambaryje) su juo pakalbėti. Gerai, kai jo tikrasis tėtis / mama jus pristato, supažindina. Galite papasakoti šiek tiek apie save. Būkit nuoširdūs, paprasti, pagarbūs vaikui, kalbėkite vaikui suprantama kalba, būkit jo akių lygyje (pavyzdžiui, sėdėkite, tupėkite). Pasakę, kad nebandysite užimti tikrosios mamos / tėčio vietos, pasakykite, koks bus jūsų vaidmuo ir kaip į jus kreiptis (o dar geriau, pirma atsiklauskite vaiko ir kartu nutarkite, kaip abiem būtų priimtina). Svarbu pasakyti, kad rūpinsitės vaiku, mylėsite jį, padėsit, jeigu reikės pagalbos. Ir tesėkite šį pažadą.
2. Niekada nežeminkite, nemenkinkite tikrosios mamos / tėčio.
Net jei tai nebuvo geras žmogus, vaikui jis yra svarbus. Įžeisdami jį / ją, įžeidžiate ir vaiką. Taip gera pamote / patėviu netapsite. Vaikas tikriausiai išgyvens lojalumo konfliktą leisdamas sau pamėgti jus. Vaikas gali pradėti jausti, kad negali mylėti ir tikrojo tėčio / mamos ir jūsų tuo pačiu metu. Kad tarsi išduoda savo mamą / tėtį tokiu savo elgesiu. Būtina tą atpažinti ir suprasti. Aiškiai parodykite, kad suprantate, kaip vaikas jaučiasi, leiskite jam taip jaustis.
3. Būkite realistai.
Kartais ateinant į šeimą pamotės / patėvio vaidmenyje norisi save padrąsinti ir prisifantazuoti, kad viskas bus labai puiku: jūs važinėsite kiekvieną savaitgalį žvejoti, pirksite vaikui daug gražių žaislų, eisite į valgyti į kavines, važiuosite prabangių atostogų ir pan., o vaikas atsidėkodamas jus iškart labai pamils. Iš pradžių neretai taip ir daroma, tačiau “medaus mėnuo” praeina ir pavargstama. Savo ypatingomis dovanomis ir dėmesiu meilės nenupirksite, o ilgainiui, tokiam gerumo srautui nutrūkus vaikas patirs nusivylimą. Tai nepadės jūsų santykiams. Svarbu – gali būti, kad vaikas iš tiesų nepriims jūsų ir bus gana aršus bei gynybiškas. Čia taip pat dovanomis ir išskirtiniu dėmesiu to “nesuremontuosite”. Ilgainiui tiesiog labai išseksite, o nesėkmė pavers jus piktu. Tokiu, kaip pasakoje. Rekomenduoju megzti ryšį pamažu, duoti vaikui laiko ir erdvės priprasti prie jūsų. Būkite nuoširdus, atviras ir kantrus. Rodykite dėmesį, rūpestį tiek vaikui, tiek savo antrajai pusei. Vaikas, matydamas, kad mama / tėtis su jumis jaučiasi gerai, pervertins situaciją. Labai svarbu nuoširdumas ir atvirumas.
4. Nepriimkite asmeniškai.
Vaikas gali būti nelabai draugiškas ir prikalbėti visokių nemalonių dalykų. Labai aiškiai supraskite, kad vaikas patiria daug pokyčių, netektį ir jam gali būti sunku su tuo susitaikyti. Jūs tampate tarsi tas atpirkimo ožys – kaltininkas visko, kas vyksta jo gyvenime, į kurį ir nukreipiamos visos pykčio strėlės. Nereaguokite pykčiu, o parodykite, kad suprantate. Svarbu būtų įvardinti, kaip jus veikia toks vaiko elgesys ar žodžiais. Kalbėkite “aš” kalba, pavyzdžiui, “man skaudu, kai taip su manimi kalbi”.
5. Laiku kreipkitės pagalbos į psichologą.
Kartais gali nutikti taip, kad ir dedant daug pastangų, tapimas patėviu ar pamote bus sudėtingas ir kelti didelių iššūkių. Vaiko elgesys gali tapti probleminis ir tuomet labai svarbu nepridaryti auklėjimo klaidų. Kreipkitės į specialistą, kuris išklausęs jūsų situacijos galės konkrečiai jums rekomenduoti geriausią sprendimo būdą. Galbūt pakaks konsultacijos jums ir jūsų antrai pusei, o galbūt reikės nukreipti konsultacijoms ir vaiką. Kreiptis pagalbos nėra blogai. Blogiau yra žinant, kad turit bėdą, pagalbos nesikreipti.
Labai linkiu, kad jūsų naujas gyvenimo etapas būtų sėkmingas ir laimingas. Na, o jeigu susiduriate su iššūkiais – ieškokite pagalbos ir anksčiau ar vėliau jūs tuos išbandymus įveiksite. Tėvystėje svarbiausia yra meilė, o ne DNR.
Paramos šeimai ir vaikams centro psichologė Lina Noreikienė

Comments are disabled.