TĖVŲ PRIORITETU TURĖTŲ TAPTI KOKYBIŠKAS KARTU SU VAIKAIS LEIDŽIAMAS LAIKAS

Pabandysime atsakyti į klausimą dėl ko kartais vaikai būna nekantrūs, nuobodžiaujantys, nieko neveikiantys, nenorintys bendrauti. Ar tikrai vaikai yra vien tik nekantrūs, nuobodžiaujantys, nieko neveikiantys, nenorintys bendrauti? Pastebima, kad vis dažniau atsiranda ryškių skirtumų tarp vaikų ir dabartinės kartos tėvelių. Apima keli jausmai – džiugu, kad pasaulis tobulėja ir vaikai pasaulyje darosi gudresni, greičiau mokosi, smalsūs ir žingeidūs, tačiau taip pat ir liūdna, kad bendravimą su tėvais vaikai keičia į šiuolaikines technologijos, smalsumą – į abejingumą tėvams, žaidimus lauke – tingumą namuose ir nieko neveikimą. Kalbama, kad ši šiuolaikinių vaikų karta – buvimo viduje karta (introvertai – uždarūs, mažiau bendrauja, dažniau mėgsta leisti laiką vieni), jie nieko nenori, nieko nesiekia, viskas padėta jiems „ant lėkštutės“ – toks posakis. Iš tikrųjų, vaikai daug daugiau laiko praleidžia patalpoje, ypač tie, kurie gyvena mieste ir netgi bijo išeiti į lauką pasivaikščioti.  

Kartos skiriasi – tai jau yra žinomas faktas. Šiuolaikinės kartos vaikai yra labiau abejingi ar mažiau motyvuoti negu ankstesnių kartų vaikai (jiems trūksta socialinių įgūdžių). Abejingumas, uždarumas, motyvacijos trūkumas, emociniai sunkumai pas juos yra ryškesni. Uždarumas ir abejingumas susijęs su šeima – tėvai siekia, kad vaikai daugiau praleistų laiko prie ekranų, kad tik jiems netrukdytų ir ramiai sėdėtų. Mokslininkų nustatyta, kad tobulėjant pasauliui keičiasi ir santykiai. Didelį vaidmenį čia atlieka išmanieji prietaisai. Tėvai savo vaikams vis anksčiau paduoda į rankas šį greitesnį „žaisliuką“. Pastebima, kad jeigu vienerių – dviejų metų vaikas ima naudotis šiais prietaisais, prasideda kitos problemos – pavyzdžiui, vaiko kalbos vėlavimas. Be to, grįžus į namus po pamokų, tėvai nesiekia jokios bendravimo formos su vaikais, vaikai pasakoja, kad tėtis žaidžia kompiuterinius žaidimus, o mama dirba, naudodamasi kompiuteriu ar telefonu. Todėl patys vaikai ima jaustis vieniši. Kai augo vėlesnės kartos tėveliai, jie turėjo daugiau erdvės būti vieni su kitais, galėjo išeiti į lauką pažaisti, leido daugiau laiko važinėjant dviračiais ir panašiai. Anksčiau buvo mažiau pasirinkimų, ką veikti ir kur būti. Dabar dauguma vaikų užsidaro į savo pasaulėlius. Vaikas nėra kaltas, kad jis kažko nori, nes tiek daug yra visokiausių žaislų ir priemonių pasaulyje.

Tėvams svarbu pasitikėti savimi ir atrasti sau tinkamus būdus, kaip bendrauti su vaikais. Jeigu tėvai neranda būdų, kaip siekti ryšio su savo vaiku, tada vaikai ir tampa nekantrūs, nuobodžiaujantys, nieko neveikiantys, nenorintys bendrauti. Nesvarbu, kaip stipriai pasaulis keičiasi, žmogiškasis tarpusavio tėvų ir vaikų bendravimas niekada nepasikeis – jis visada išliks toks pat svarbus. Tėvai neturėtų nuleisti rankų arba iš karto nepasitikėti savo vaiku, matydami nemotyvuotą savo vaiką. Suaugusieji vaikui turėtų skirti daugiau dėmesio. Būna, kad šeimos turi savo ritualus: prieš miegą skaitoma pasaka, kartu pažaidžiamas stalo žaidimas, kartu pietaujama ir pan. Šių veiklų dėka yra kuriamas tėvų ir vaikų ryšys. Kokybiškas laikas kartu nėra susijęs su pinigų leidimu, tai reiškia, kad jūs neprivalote savo vaiko vežti į žaidimų kambarius ar prekybos centrus, užtenka kartu išeiti į kiemą ir pajusti malonumą, kad esate kartu bet kokia forma, padėjus savo prietaisus kuo toliau. Vaikai tai jaučia geriau, negu jūs galite įsivaizduoti. Toks buvimas kartu stiprina pasitikėjimą savo vaiku. Todėl vaikams galime parodyti visai kitokį pavyzdį.

Tėvai savo vaikams turi  padėti sėkmingai veikti tarpusavio bendravime ir emocine, ir fizine prasme. Kaip tai daryti?

1. Nebijoti nustatyti ribas. Vaikams reikia ribų, kad jie augtų laimingi ir sveiki.

• Sudarykite valgymo, miego, pramogų, technologijų laiko grafiką.
• Galvokite apie tai, kas yra gerai vaikui, o ne apie tai, ko jis nori ar nenori. Tėvai tikrai žino, kas jų vaikams yra tinkama. Žinoma, tai ne visada lengva, tačiau,pasitelkus kūrybiškumą, įmanoma tai įgyvendinti.

2. Išmokyti savo vaiką nuo ankstyvo amžiaus atlikti monotonišką darbą, nes tai yra darbinei veiklai reikalingų įgūdžių pagrindas.

• Lankstyti skalbinius, tvarkyti žaislus, sukabinti drabužius, išpakuoti pirkinių krepšius, padengti stalą, gaminti pietus, pakloti lovą, išnešti šiukšles, pasirūpinti augintiniu.

3. Išmokyti socialinių įgūdžių.

• Išmokykite vaikus išlaukti savo eilės, reikia rodyti jiems pavyzdį, dalintis, pralaimėti, laimėti, eiti į kompromisą, pagirti kitą asmenį, sakyti „prašau ir ačiū“.
• Gaminkite kartu vakarienę, kartu valgykite, renkite stalo žaidimų vakarus, važinėkitės dviračiais, vakare eikite pasivaikščioti.
• Suprasti, kad reikia padėti vieni kitiems, nes pagalba reikalinga kiekvienam – ne tik žmogui, bet ir gyvūnams.

4. Kiekvieną mėnesį pasidaryti savo šeimos kalendorių ir jį taikyti kartu su vaikais. Štai toks gali būti šeimos kalendorius kaip pavyzdys.

____________

Gegužė – šeimos bendravimo mėnuo

____________

Smagiai praleiskite laiką kartu su šeima. Kokybiškas laikas – tai laisvė galvoje būnant kartu visiems šeimoms nariams, žiūrėjimas vienas kitam į akis, padėjus savo išmaniuosius telefonus kuo toliau, pamiršus problemas ir sunkumus šeimoje, pilnai būnant vieni su kitais. Būnant tik čia ir dabar.

Psichologė Jolanta Žilinskytė-Kovgerė