Psichologinė pagalba
Veiklos tikslas – stiprinti šeimų psichologinį atsparumą bei psichikos sveikatą, padėti vaikams ir suaugusiems atgauti dvasinę darną bei gebėjimą gyventi ir mokytis.
Teikiamos paslaugos
Individualus psichologinis konsultavimas
Psichologinis konsultavimas apima problemos atpažinimą, įsivardijimą ir ištyrimą. Po to seka problemos sprendimų paieškos. Individualaus konsultavimo metu asmuo, padedamas psichologo, išsikelia sau tikslą, kurio sieks.
Psichologas su klientu susitinka nuo kelių iki keliolikos kartų. Konsultacijų metu klientas yra skatinamas analizuoti, tyrinėti save, mokytis naujai elgtis. Pagrindinis vaidmuo atitenka klientui. Konsultantas padeda visą procesą palaikyti, struktūruoti.
Psichologas įsipareigoja klientui laikytis konfidencialumo.
Psichologas su klientu susitinka nuo kelių iki keliolikos kartų. Konsultacijų metu klientas yra skatinamas analizuoti, tyrinėti save, mokytis naujai elgtis. Pagrindinis vaidmuo atitenka klientui. Konsultantas padeda visą procesą palaikyti, struktūruoti.
Psichologas įsipareigoja klientui laikytis konfidencialumo.
-
Suaugusiųjų psichologinis konsultavimas. Ši paslauga skirta suaugusiems žmonėms, norintiems įveikti iškilusius sunkumus jų gyvenimo esamose situacijose bei išmokti savarankiškai tvarkytis su panašiomis problemomis ateityje. Tai gali būti įvairūs nusiskundimai, pavyzdžiui, nerimas dėl ateities įvykių, atsiradę sutrikimai tarpusavio santykiuose (santykiuose su sutuoktiniu, su vaikais, santykiuose darbe), įvairių formų priklausomybės ir su tuo susijusios emocijos (padidėję baimė, liūdesys, pyktis), netekties išgyvenimai ir t. t. Kartais stiprūs jausmai turi įtakos ir elgesiui, pavyzdžiui, agresijos priepuoliai, panikos priepuoliai, įvairūs skausmai ar kiti pojūčiai kūne. Dėl jų taip pat galima kreiptis į psichologą.
-
Vaikų psichologinis konsultavimas. Pagalbos dažniausiai ieško ne pats vaikas, o vaiko tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai), kurie skundžiasi nerimą keliančiu vaiko elgesiu (vaikas agresyvus, mušasi, yra liūdnas, baimingas, neklauso suaugusiųjų nurodymų ir prašymų ir pan.). Tačiau kartais ir pats vaikas gali išsakyti, kad nežino, kas su juo vyksta, arba patiria konkrečių sunkumų su draugais, šeimoje, mokykloje ir norėtų pagalbos. Vaikų konsultavime, siekiant, kad klientai atsikleistų, dažniausiai naudojamos įvairios priemonės: žaidimai, žaislai, piešimo priemonės ir pan. Konsultantas palaiko ir struktūruoja procesą. Darbas veiksmingesnis, kai į jį įsitraukia tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) – jie kviečiami bendradarbiauti, aptariama, kaip suaugusieji turėtų elgtis namuose, siekdami pokyčių vaiko elgesyje bei jam padėti geriau jaustis.
Šeimos psichologinis konsultavimas
Šeimos psichologinio konsultavimo paslauga skirta sunkumų šeimoje įveikimui.
Problemos daug greičiau atsiskleidžia, kai psichologo kabinete susirenka visa šeima. Būtent dėl to į konsultacinį procesą stengiamasi įtraukti visus šeimos narius, kurie terapijoje yra lygiaverčiai, bendradarbiaujantys proceso dalyviai. Svarbu pastebėti, kad šeimos konsultacijų pradžioje įvardyta „vaiko problema“ (pavyzdžiui, vaiko elgesio problemos) ir yra apibūdinama kaip „visos šeimos problema“ (pavyzdžiui, tėvai atsiriboję, todėl vaikas naudoja tam tikrus netinkamo elgesio būdus, kad pritrauktų tėvų dėmesį). Taigi, šeimai yra sudaromos sąlygos pamatyti giluminę „šakninę“ problemą, ieškoma pokyčių galimybių.
Šeimos konsultavimo privalumai: su problemomis dirbama tiesiogiai, procesas vyksta sparčiau, intensyviau, nes artimi žmonės yra galinga jėga ir pokyčių šaltinis. Galų gale, šeimos sąveikos dėka pasiekti rezultatai yra patvaresni, kai grįžtama į įprastinę aplinką.
Problemos daug greičiau atsiskleidžia, kai psichologo kabinete susirenka visa šeima. Būtent dėl to į konsultacinį procesą stengiamasi įtraukti visus šeimos narius, kurie terapijoje yra lygiaverčiai, bendradarbiaujantys proceso dalyviai. Svarbu pastebėti, kad šeimos konsultacijų pradžioje įvardyta „vaiko problema“ (pavyzdžiui, vaiko elgesio problemos) ir yra apibūdinama kaip „visos šeimos problema“ (pavyzdžiui, tėvai atsiriboję, todėl vaikas naudoja tam tikrus netinkamo elgesio būdus, kad pritrauktų tėvų dėmesį). Taigi, šeimai yra sudaromos sąlygos pamatyti giluminę „šakninę“ problemą, ieškoma pokyčių galimybių.
Šeimos konsultavimo privalumai: su problemomis dirbama tiesiogiai, procesas vyksta sparčiau, intensyviau, nes artimi žmonės yra galinga jėga ir pokyčių šaltinis. Galų gale, šeimos sąveikos dėka pasiekti rezultatai yra patvaresni, kai grįžtama į įprastinę aplinką.
Porų psichologinis konsultavimas
Porų konsultavimo tikslas – identifikuoti poros bendravimo problemas, nusistatyti tikslus, kartu su klientais suformuluoti darbo kryptis, kad santykiai poroje pasiektų abipusį supratimą ir darną.
Viena didžiausių poras kamuojančių dilemų – nesusikalbėjimas, kuris nėra išsprendžiamas vien bandymu pasikalbėti. Bendravimas ir efektyvus bendravimas yra du skirtingi dalykai. Abi pusės nori jaustis išgirstos, suprastos ir vertinamos. Poros terapijos metu analizuojami įprasti porų bendravimo būdai, kurie keičiami efektyvesniais. Psichologas siekia padėti porai ar šeimai efektyviau bendrauti tarpusavyje ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.
Viena didžiausių poras kamuojančių dilemų – nesusikalbėjimas, kuris nėra išsprendžiamas vien bandymu pasikalbėti. Bendravimas ir efektyvus bendravimas yra du skirtingi dalykai. Abi pusės nori jaustis išgirstos, suprastos ir vertinamos. Poros terapijos metu analizuojami įprasti porų bendravimo būdai, kurie keičiami efektyvesniais. Psichologas siekia padėti porai ar šeimai efektyviau bendrauti tarpusavyje ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.
Dailės terapija
Dailės terapija ‒ tai psichoterapijos forma, kai menines priemones (pavyzdžiui, piešimas, tapymas, lipdymas, konstravimas) naudojamos kaip pirminis raiškos ir bendravimo būdas. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, nes sukurti meniniai darbai nevertinami pagal grožio kriterijus. Svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikį gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis.
Dailės terapija taikoma labai įvairiai – vaikams ir suaugusiems, turintiems priklausomybių, nėščioms moterims, šeimoms, ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, krizių ar stichinių nelaimių ištiktiems ir t. t. Užsiėmimai gali būti individualūs (vaikui, suaugusiam) arba vykti grupėse (vaikams, suaugusiems arba vaikams ir suaugusiems kartu), porose.
Kuo naudinga dailės terapija? Terapijos procese ir vaikas, ir suaugęs žmogus įgauna vertingos pozityvių pokyčių patirties. Pamažu gilėja savęs pažinimas, savęs priėmimas, harmonizuojamas tobulėjimas, asmeninis augimas, atsiranda loginis priežasties-pasekmės suvokimas, vidinė motyvacija keistis iš vidaus.
Dailės terapija šeimai. Kuriant ir bendradarbiaujant, kartu išgyvenant atradimo džiaugsmą, stiprinami emociniai ryšiai tarp vaiko ir tėvų, atsiranda galimybė iš naujo atrasti ir pažinti savo vaiką, o vaikams – savo tėvus. Šiame kūrybiniame procese klientai reiškia savo emocijas, tiek teigiamas, tiek neigiamas, turi galimybę „išeiti“ už įprastų stereotipų rėmų, būti spontaniški, sužinoti daugiau apie savo vidinius išgyvenimus, padidinti savivertę, vystyti pažintinį aktyvumą, simbolinę mąstymo funkciją ir vaizduotę, pademonstruoti savo kūrybinį pradą.
Dailės terapija taikoma labai įvairiai – vaikams ir suaugusiems, turintiems priklausomybių, nėščioms moterims, šeimoms, ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, krizių ar stichinių nelaimių ištiktiems ir t. t. Užsiėmimai gali būti individualūs (vaikui, suaugusiam) arba vykti grupėse (vaikams, suaugusiems arba vaikams ir suaugusiems kartu), porose.
Kuo naudinga dailės terapija? Terapijos procese ir vaikas, ir suaugęs žmogus įgauna vertingos pozityvių pokyčių patirties. Pamažu gilėja savęs pažinimas, savęs priėmimas, harmonizuojamas tobulėjimas, asmeninis augimas, atsiranda loginis priežasties-pasekmės suvokimas, vidinė motyvacija keistis iš vidaus.
Dailės terapija šeimai. Kuriant ir bendradarbiaujant, kartu išgyvenant atradimo džiaugsmą, stiprinami emociniai ryšiai tarp vaiko ir tėvų, atsiranda galimybė iš naujo atrasti ir pažinti savo vaiką, o vaikams – savo tėvus. Šiame kūrybiniame procese klientai reiškia savo emocijas, tiek teigiamas, tiek neigiamas, turi galimybę „išeiti“ už įprastų stereotipų rėmų, būti spontaniški, sužinoti daugiau apie savo vidinius išgyvenimus, padidinti savivertę, vystyti pažintinį aktyvumą, simbolinę mąstymo funkciją ir vaizduotę, pademonstruoti savo kūrybinį pradą.
Pozityvios tėvystės mokymai grupėje ir individualiai
Mokymai skirti tėvams, įtėviams, globėjams (rūpintojams), kurie susidūrė su įvairiomis vaiko maištavimo formomis, auklėjimo krizėmis. Mokymų tikslas – ugdyti ir stiprinti pozityvių santykių šeimoje kūrimo įgūdžius, padedant tėvams:
-
gauti greitą ir tinkamą informaciją apie vaikų sveikatą, jų raidos ypatumus įvairiais amžiaus tarpsniais ir vaiko amžiui tinkamus auklėjimo metodus;
-
išmokti naujų veiksmingų auklėjimo strategijų ir išbandyti jas praktiškai (kaip kalbėti su vaiku, klausytis, skatinti, įvardinti ir išreikšti jausmus, nustatyti taisykles ir ribas, spręsti konfliktus, kaip stiprinti vaiko savivertę);
-
labiau pasitikėti savimi (jausmų atpažinimas ir įvardinimas, pykčio išraiškos valdymas, streso įveikos būdų mokymasis).
Programa parengta vadovaujantis naujausiomis socialinių mokslų, psichologijos ir raidos teorijomis bei tyrimais ir atsižvelgiant į vaiko amžių (kūdikystė, ikimokyklinis amžius, jaunesnysis mokyklinis amžius, paauglystė ir jaunuoliai). Yra universali, kadangi tinkama tiek šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius elgesio ar emocinių sutrikimų, tiek susiduriančioms su auklėjimo iššūkiais dėl skirtingo vaiko temperamento, raidos, socialinės aplinkos ar mokyklos problemų. Mokymuose pateikiama ne tik teorinė medžiaga, bet ir atliekamos praktinės užduotys, tėvai turi galimybę vaikų elgesio keitimo ar drausminimo būdus išbandyti užsiėmimų metu.
Esant poreikiui, vykdomas individualus asmenų pozityvios tėvystės konsultavimas.
Esant poreikiui, vykdomas individualus asmenų pozityvios tėvystės konsultavimas.
Emocinės paramos grupės tėvams, įtėviams, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams.
Emocinės paramos grupės tikslas yra palaikyti vieni kitus, pasidalinti mintimis ir jausmais. Tai saugi erdvė, kurioje tėvai, įtėviai ir globėjai (rūpintojai) kartu bando atrasti atsakymus į įvairiausius klausimus apie vaikų auklėjimą, jų elgesį, savo jausmus, visuomenės požiūrį. Dažnai auginant tiek biologinius, tiek globojamus vaikus, kyla daug klausimų ir įvairių emocijų. Grupę vedantis psichologas padės atsakyti į klausimus bei suteiks emocinę paramą.
Emocinės paramos grupė vyksta kiekvieną paskutinį mėnesio trečiadienį, 18:00-21:00 val. Paramos šeimai ir vaikams centre, Aukštadvario g. 33, Mikniškių k., Trakų r. sav.
