Ką reiškia, būti budinčia globotoja…
Su sąvoka „budintis globotojas“ dabar tenka susidurti gana dažnai, ypač kalbant apie šeimas turinčias problemų su priklausomybėmis bei socialinių įgūdžių stoka. Dėl vienų ar kitų priežasčių jų atžaloms, nesant artimųjų, prireikia svetimų žmonių pagalbos.
Krizinėje situacijoje atsidūrusiai šeimai, kai joje nesaugu būti mažamečiams vaikams, o artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti jais nėra, tada pagalbą ir suteikia laikini globotojai, kurie priima vaikus į savo šeimą, suteikia saugią aplinką, šilumą ir rūpestį. Jie yra praėję specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą bei patenkinti kitus poreikius. Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir saugu sugrįžti į namus. Vieniems tokios pagalbos reikia trumpiau, kitiems ilgiau, kol reikalai susitvarko vaiko biologinėje šeimoje.
Visuomenė dažnai stebisi tais žmonėmis, kurie sutinka laikinai pagloboti svetimus vaikus, juk tai be galo atsakingas darbas, kuriame reikia uždėti ir tam tikrus saugiklius, per daug neprisirišti prie globotinio, o žinoti, kad tai yra tik darbas. Bet jausmai vis tiek būna, belieka juos pastatyti į tam tikrus rėmus.
Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su trimis šeimomis, kurios priima laikinai globai mažamečius vaikus.
Rasos šeima yra viena iš trijų globotojų.
Pirmas į globotojos šeimą atvyko naujagimis
Štai Rasa bendradarbiaudama su Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams, jau dvejus metus į savo šeimą priima bėdos ištiktus vaikelius. Jų pačių šeimoje auga penki savo vaikai nuo 5 iki 15 metų amžiaus. Jauna moteris turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra baigusi tarptautinio verslo ir vadybos studijas. Kalbėti apie globotojos kompetencijas turbūt, neverta, nes auginti tokį būrelį savo vaikų jau būna patirti tikri išbandymai. Nuo 2022 metų iki dabar šeima priglaudė ir rūpinosi jau 6 vaikučiais, nuo naujagimio iki 6 metų.
Gali kilti klausimas, kaip reikia pasiryžti tokiai kilniai misijai ir rūpintis svetimais vaikais kaip savais?
„Tai išėjo lyg savaime. Norėjosi veiklos, kuri būtų suderinama ir su savo vaikų auklėjimu bei priežiūra. Globotojos darbas atitiko mano įsivaizduojamus kriterijus. O patirties ir įgūdžių auginant savo penkis vaikus, atrodo, yra nemažai,- sako Rasa.
Be abejo, niekada negali visko numatyti į priekį, juk būna įvairių situacijų ir iššūkių tiek savoje šeimoje, tiek globojant svetimus vaikus. Kaip sako globotoja, vos tik pradėjus veiklą teko nemažas išbandymas prižiūrėti naujagimį, kuris šeimoje užsibuvo 10 mėnesių. Žinoma, šis vaikelis ir paliko didžiausią įspūdį visai globėjos šeimai.
Globoti kad ir laikinai iš nesaugios aplinkos paimtą vaiką, reikia sudaryti sąlygas, kur jis jaustųsi gerai, gautų pakankamai dėmesio ir teigiamų emocijų. Kai Rasa nusprendė tapti globotoja, tarėsi su savo šeima, iš kurios jautė palaikymą. Tiesa, vaikai labai atsargiai žiūrėjo į šį mamos darbą, juk jau reikės dalintis mamos dėmesiu su dar vienu ar dviem vaikučiais. Tačiau, pasak Rasos, vaikai vėliau labai džiaugėsi naujais namų gyventojais ir laukia kitų kartų. „Kam bėda, o mūsų vaikams džiaugsmas, kad turi naują draugą,- kalba globotoja, paminėdama, kad vaikučiai gana greitai sugrįžo į savo biologines šeimas, o kūdikėlis buvo įvaikintas.
Pirmas kūdikis labiausiai įsimintinas, nes tai buvo ir savotiškas išbandymas bei iššūkis. Moteris pergyveno, kaip laiku pamaitinti naktį, nes jos visi vaikučiai žindo krūtį, ir patirties ruošti mišinukus naktį neturėjo patirties. Tad teko smulkiai apgalvoti visas detales kaip tai padaryti, o po poros savaičių, pasak Rasos, kažkaip jau jautė vienas kitą, atsirado ryšys ir prisijaukinimas. Dabar tie prisiminimai kelia šypseną…
Apie pirmąjį globotinį kalbėdama Rasa sako, jog tikisi, kad jis jų šeimoje jautėsi gerai. „ O aš apie savo jausmus neturėjau kada galvoti: nuolatinė kūdikio priežiūra, buitis, noras neapleisti savo vaikų – turėjau veiklos ir įsipareigojimų, tad nebuvo laiko klausti savęs, kaip jaučiuosi. Dariau tai, ką reikėjo. Dabar, vertindama retrospektyviai, manau, kad buvau tiesiog laiminga,- sako Rasa.
Globotoja palaiko ryšius su įvaikinusia kūdikį šeima, visgi rūpi tas vaikelis, kuris pirmas gyvenimo dienas buvo glaudžiamas, maitinamas, ir be abejo, mylimas, nors ir žinant, kad tai tik darbas. Emocinis ryšys vienoks ar kitoks visada atsiranda, tačiau svarbiausia neprisirišti, o žinoti, kad pasitaisius situacijai, tas vaikelis grįš į savo biologinę šeimą.
Su sunkumais kol kas nesusiduria
Taigi, ilgiausiai pas globotoją gyveno naujagimis. O kiti vaikai apsistodavo iki savaitės. Kadangi globojami vaikai buvo maži, tai ir iššūkių didesnių nebuvo. „Aš suprantu, kad 3-5 metų vaikai turi tam tikrų elgesio problemų, aš suprantu, kad per trumpą laiką aš jų neperauklėsiu, nes mano pareiga padėti jaustis saugiai, pamaitinti ir pagloboti.
Kalbant apie kursus, kurie būna organizuojami norintiems tapti globėjais ar globotojais, moteris sako, kad kažko labai naujo nesužinojo.
„Kaip minėjau anksčiau, mūsų namuose auga 5 vaikai. Jų auginimas – man yra atsakingas darbas ir įsipareigojimas. Tad apie vaikų ugdymą, auklėjimą, ryšį su jais ir panašius dalykus domėjausi anksčiau. Ir gana daug. Tad specialūs būsimiems globėjams skirti mokymai radikaliai naujų žinių neatnešė, tačiau padėjo dar kartą įvertinti savo ir mūsų šeimos galimybes. Su sunkumais kol kas nesusiduriu, viskas gyvenimiška, tačiau ši veikla nėra man sudėtinga,- patikina globėja.
Be to, gal būtų didesnių iššūkių, jeigu ateitų į šeimą jau paaugliai, turintys tam tikras patirtis savo biologinėje šeimoje. Rasos šeima pagal sudarytą sutartį, priima vaikučius nuo kūdikių iki 4 metų, kartais ir šiek tiek vyresnius. Anot jos su vaikais dirbti nesunku, o su tokiais suaugusiais, kaip jų tėveliai, tikrai nenorėtų..
Paklausta, ką patartų norintiems tapti globotojais, labai paprastai atsako: patari nieko negaliu. Jeigu nori ir domisi, tegul pabando, tegul įvertina savo norus ir galimybes. Tai tik darbas, nors ir ne toks paprastas…
